Galerija 2016-2017 m.m.

   Kovo 8 dieną pradinių klasių mokiniai tradiciškai dalyvavo dailyraščio konkurse „Rašau Lietuvai“, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. 1-4 klasių mokiniai rašė skirtingus tekstus apie Lietuvą, kuriuos savitai iliustravo. Vėliau visi darbai buvo eksponuojami gimnazijos pradinių klasių koridoriuje. Juos galėjo apžiūrėti kiekvienas gimnazijos moksleivis ar svečias.

   Pradinių klasių metodinės grupės komisija išrinko dailiausiai atliktus darbus. Iš kiekvienos klasės buvo atrinkti 3-4 mokinių tekstai.

1. Respublikinio anglų kalbos konkurso rajono etapo rezultatai
   9 klasė    2017 m.
2. Respublikinio anglų kalbos konkurso rajoninio etapo rezultatai
   10 klasė    2017 m.

Mūsų gimnazija laukia atsinaujinimo – vyksta spartūs remonto darbai. Kol jie nebaigti, penktokai tuščiai laiko nešvaisto – svajoja, bando įsivaizduoti, kaip atrodys sutvarkytos patalpos. Savo svajones mažieji gimnazistai išsakė rašydami rašinius „Mano svajonių mokykla“. Kviečiame perskaityti keletą ištraukų iš jų rašinių:

Kas nesvajoja apie jaukią, spalvotą ir gražią mokyklą? Aš norėčiau, kad mano mokykla būtų ypatinga. Joje skambėtų rami muzika. Čia mokytųsi daug draugiškų vaikų. Klasių sienos būtų padabintos nupieštomis įvairiaspalvėmis gėlėmis, debesėliais, saulutėmis, paukšteliais. Kiekvienam mokiniui būtų skirtas naujas kompiuteris, nebūtų popierinių knygų ir sąsiuvinių. Per pertraukas vaikai galėtų žaisti žaidimų kambariuose. O po pamokų visi plaukiotų įrengtame baseine.

Tokioje mokykloje aš mielai mokyčiausi.

Kamilė Ringytė

Norėčiau, kad mano mokykla būtų graži, sienos išdažytos oranžine spalva. Pamokos būtų trumpesnės. Klasės būtų išmanios, vaikai rašytų ne į sąsiuvinius, o į permatomus magnetinius lapus. Mokytojai būtų robotai, kad tikriems mokytojams nereiktų vargti su padykusiais mokiniais. Šios mokyklos direktorius būčiau aš.

Valgykla būtų išdažyta juoda ir balta spalvomis tarytum zebras. Joje įvairų maistą gamintų 3D spausdintuvas. Gardūs kvapai sklistų po visą mokyklą!

Koridoriai būtų raketos formos. Vaikai per pamokas mokytųsi labai greitai lyg naujausios raketos. Tada jie galėtų sukurti dar ypatingesnes raketas, kurios į dangų kiltų iš stadiono. Mokykla vadintųsi Tryškių Raketų gimnazija. Ir ant ženklelio būtų nupiešta raketa.

Edvinas Puidokas

Mano svajonių mokykloje vaikai mokytųsi šokti, dainuoti, groti pianinu, aktorystės, dailės, kūno kultūros, rankdarbių ir net magijos. Joje vyktų ir visos įprastos pamokos, bet jos būtų truputį trumpesnės. Mokytojai būtų linksmi ir šiuolaikiški. Dažnai vyktų įvairūs renginiai. Mokiniai būtų pakantūs vieni kitiems. Kitaip tariant, šita mokykla būtų meno bei gražaus bendravimo mokykla.

Kiekviena klasė dekoruotų savo kabinetą vis kitaip. Ant visų kabinetų durų kabėtų lentelė su užrašytu šmaikščiu posakiu, pavyzdžiui: „Linksmas būsi – nepražūsi“, „Visi už vieną, vienas už visus“.

Manau, jog į tokią mokyklą norėtų eiti daugelis.

Živilė Gedvilaitė
 

Svajonių mokykla! Joje mokytųsi tik labai geri vaikai ir nė vieno blogo. Mus pasitiktų linksmi mokytojai. Koridorių sienos būtų šviesios spalvos, o klasėse jos būtų lyg plazminiai televizoriai. Stalai būtų ne mediniai, o lyg plokšti kompiuteriai. Visi mokiniai turėtų planšetinius kompiuterius. Po pamokų mokytojai ir mokiniai galėtų smagiai praleisti laiką vandens pramogų parke, įkurtame pirmajame mokyklos aukšte.

Gintarė Jančauskaitė

        Baigiasi 2016 metai, kurie paskelbti iškilaus dramaturgo ir poeto Viljamo Šekspyro metais. Vienas garsiausių šiuolaikinių šekspyrologų Stephenas Greenblattas veikale „Vilas ir pasaulio valia: kaip Šekspyras tapo Šekspyru“(Will in the World: How Shakespeare Became Shakespeare) rašo: „Vijamo Šekspyro mirtis 1616-ųjų balandžio 23 dieną liko beveik nepastebėta, jei neskaitysim saujelės artimiausių jo amžininkų. Pasaulis nepašiurpo, kai mirtingasis jo kūnas atgulė Šv. Trejybės bažnyčioje Stratforde. Niekas nepasiūlė Šekspyro laidoti Vestminsterio abatijoje šalia Chaucerio ar Spencerio. Apie Šekspyro mirtį nė žodeliu neužsiminta nei to meto anglų diplomatinėje korespondencijoje, nei žemyninėje Europoje cirkuliuojančiuose informaciniuose biuleteniuose. Šekspyro iškeliavimas iš šio pasaulio buvo vietinės reikšmės įvykis, ir netgi gimtojoje šalyje ne itin reikšmingas.

        Po Šekspyro mirties praėjo septyneri metai, kol jo draugai Johnas Hemingesas ir Henry Condellis surinko ir išleido jo komedijas, kronikas ir tragedijas. Tai buvo pirmoji paraiška suteikti Šekspyro kūrybai aukštosios kultūros statusą. Ir tik tada šiam veikalui parašytoje panegirikoje Benas Jonsonas pirmą kartą nupiešė platesnę panoramą, kurioje galima suvokti Šekspyro veiklos reikšmingumą, ir reikšmingumą tokį, kad net didikui nebeatrodys nederama pripažinti ryšių su populiarių pjesių vidurinės klasės rašytoju. Jonsonas rašė:

Nors žodį graikišką tu įpini tik vieną kitą

Ir prie lotyniškos kalbos nelinkęs prisiliesti,

Griausmingąjį Aischilą, Euripidą ir Sofoklį

Draugijon nepabūgsiu tau pakviesti.

        Taigi, šie nemirtingieji graikai galį garbingai paliudyti Šekspyro kaip tragiko didybę. O kalbant apie komedijas, priduria Jonsonas, tai jos pranokstančios viską, „ką akiplėšiškoji Graikija ar išpuikusioji Roma / paliko ateičiai“.

        Jonsonas iškėlė Šekspyrą iki pasaulinių menininkų. Ne dėl to, kad numanė Šekspyrą išgarsėsiant už Anglijos ribų, bet dėl to, kad primygtinai jį lygino su geriausiais visų laikų literatūros kūrėjais. Nors apie Šekspyrą kaip asmenį – jo gimimo vietą, kilmę, išsilavinimą, socialinius ryšius ir pan. – neišliko beveik jokių duomenų, jis buvo tikras nacionalinis turtas. „Triumfuoki, o Britanija mana, – skelbė Jonsonas, – Europoje su pagarba sutiks jį kiekviena scena.“ Ir šį pasididžiavimo kupiną gyrių vainikavo garsiąja eilute: „Jis priklauso ne šiam amžiui, o visiems laikams!“

        eTwinning projektas „Call Me Maybe?“ sulaukė vieno iš svarbiausių įvertinimų už kūrybingą, įdomią ir informatyvią veiklą su mokiniais – Europos kokybės ženklelio, kuris pažymi, kad projektas pasiekė tam tikrą Europos standartą.  

Lapkričio 18 dieną mūsų gimnazijoje vyko literatūros popietė. Dalyvavo rašytojas, vertėjas Vidas Morkūnas, savo dvasinę erdvę siejantis su Tryškių apylinkėmis. Renginio metu demonstruoti Tryškių kapinių, bažnyčios, koplyčios vaizdai rašytojui kalbėjo apie artimųjų paskutinę poilsio vietą, o mums – apie galimybę įžiūrėti paslaptį įprastuose dalykuose.

Tarp klausytojų buvo ir būrelis mokinių iš Kaunatavos pagrindinės mokyklos su mokytoja Daiva Brazauskiene, ir miestelio šviesuolių. Visiems buvo įdomu sužinoti, kad trijų knygų autorius daugiausia laiko skiria vertimams iš anglų, vokiečių, rusų, lenkų kalbų, o naujai dar ėmėsi ir ukrainiečių kalbos. Rašytojas vertina esminius būties dalykus, todėl tiek daug rašo apie mirties paslaptį, tad ir gimnazistai, ruošdamiesi susitikimui, perskaitė apsakymą „Mirtis“ (apdovanotą A.Vaičiulaičio premija), turėjo ko paklausti. Trečios gimnazijos klasės mokiniai Gintas Sakalauskas ir Vytautas Tomkevičius skaitė rašytojo samprotavimus apie literatūros rūmą, apie ypatingą privilegiją „suvilioti skaitytoją“. Buvo atsakyta į klausimus apie kūrybos ištakas, apie teatrą ir kiną, apie skaitomas knygas, apie pomėgį gilintis į žodynus.

Lietingą lapkričio ketvirtadienį, ikimokyklinės grupės „Pelėdžiukai“ vaikai leido Tryškių miestelio bibliotekoje. Šią savaitę visose šalies bibliotekose šurmuliuoja Šiaurės šalių bibliotekų savaitė.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė – tai jau tradicija tapusi šviesos ir knygos šventė ikimokyklinės grupės vaikams, suteikianti progos susipažinti su Šiaurės šalių literatūra. Kaip ir kasmet, nepraleidome progos apsilankyti knygų „karalystėje“ ir paklausyti skaitomų kūrinėlių. Šiemet vaikai klausėsi Tiinos Nopolos pasakojimo „Milė ir Gėris iš viršutinio aukšto“, apie staiga pradingusį šuniuką Gėrį.

     Lapkričio 9 d. antrokai ir grupelė trečios klasės mokinių lankėsi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir žiūrėjo spektaklį "Pasaka be pavadinimo". Antros klasės mokiniai dalyvavo "Nebereikalingų pirštinių rinkimo akcijoje" - laimėjo paskatinamąjį prizą, todėl buvo pakviesti pažiūrėti spektaklį su 50 procentų nuolaida bilietams. Visos akcijoje dalyvavusių vaikų surinktos pirštinės panaudotos pasakos scenografijai. „Pasaka be pavadinimo“ - spektaklis apie vienybę ir tikrą draugystę.

     Tolerancija - tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo tavęs ir aplinkos, kuri  supa. Tai pripažinimas, kad būti kitokiu nėra blogai, kitoniškumas gali atskleisti žmogaus unikalumą.

    Lapkričio 16-17 dienomis vyko renginiai, skirti Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti.  Mokytojai per pirmas  pamokas į savo dėstomą dalyką integravo tolerancijos temą.

   Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai ir 1-5 klasių mokiniai piešė šių metų Tolerancijos simbolį – paukštį ir užrašė savo mintis. Visą savaitę klasių vadovai vedė valandėles, per kurias diskutavo tolerancijos tema. Socialinė pedagogė dalino lankstinukus, kuriuose pateikė informacijos apie toleranciją, kvietė visus būti gerus vienas kitam.

     Gana ilgai galvojome, koks pavadinimas tiktų naujai atidarytai lopšelio grupei. Tėvelių balsavimas lėmė, kad vieno balso persvara pirmavo pavadinimas ,,Viščiukai,,. Norėdamos pavadinimą patvirtinti, suorganizavome ,,krikštynas,,. Į renginį pasikvietėme grupės vaikų tėvelius, darželio direktorių J. Maneikį, pavaduotoją ugdymui K. Vainauskienę, vyresniosios gr. vaikus ir auklėtoją. Šventinį rytmetį pradėjome dainelėmis, kurių mokam jau keletą, muzikavome barškučiais. Po to, vaikučiai atsakinėjo į darželio direktoriaus ir pavaduotojos klausimus, kad visa bendruomenė įsitikintų, jog mes čia ne tik žaidžiame, bet ir mokomės. Renginį užbaigėme „Draugystės“ rateliu, burtais, kad vaikučiai augtų sveiki, dideli ir stiprūs. Visi „Viščiukai“ už drąsą ir žingeidumą buvo apdovanoti  diplomėliais ir prisukamu žaisliuku „viščiuku“ ,o Juliuko mamytė visus apdovanojo balionu-žaisliuku, „pakrikštijo“ mažiuosius „Viščiukus“ apipurkšdama vandenuku.
    Vaikučiai buvo laimingi, sulaukę tiek dėmesio. Manau, renginys mus visus suartino, nes daugelis neskubėjo skirstytis: bendravom, stebėjom laimingus, žaidžiančius vaikus, aptarinėjom planus ateičiai.

Spalio 6 d. 1-2 klasių mokiniai dalyvavo Futbolo festivalyje, kuris vyko  "Ateities" pagrindinės mokyklos stadione. Tai jau tradicija tapęs futbolo renginys, kuris  sukviečia rajono ikimokyklinių įstaigų auklėtinius ir 1-2 klasių mokinius organizuotai praleisti laisvalaikį, sudominti futbolo žaidimu, suteikti vaikams teigiamų emocijų. Mokiniai turėjo galimybę save išbandyti  įvairiose žaidybinėse veiklose, susipažinti su futbolo žaidybiniais veiksmais, pažaisti mini futbolą. Mažieji mūsų futbolininkai patyrė daug gerų emocijų.  Šiame renginyje pralaimėjusių nebuvo. Visi dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, o komandos - skaniu pyragu bei simboline futbolo kamuolio statulėle.

Mokytoja J. Vainauskienė

       Rugsėjo 26 dieną, kai Europos Sąjungos šalyse minima Europos kalbų diena, mūsų gimnazijoje „prabilo“ pagrindinio įėjimo laiptai. Jie nuo ankstaus ryto savo spalvingumu nustebino mokinius ir mokytojus, sveikinosi gimtąja ir trimis užsienio kalbomis, pažymėjo kalbų mokymosi naudą bei linkėjo prasmingos dienos.

Anglų kalbos mokytoja
Neringa Lemežienė

Jurgita Žabaliūnaitė
II kl. mokinio Svajūno Darijaus Dapšio mama

Jurgita Žabaliūnaitė
Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos
Tėvų komiteto narė